"Letersi: "Gjithēka pėr tė njohur njė grua"!&

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

MODERATOR "Letersi: "Gjithēka pėr tė njohur njė grua"!&

Mesazh nga genti prej Mon Apr 30, 2007 6:34 am

Amos Oz:I kujtohet gjithnjė drita e abazhurit rozė qė vinte nga dhoma e prindėrve. Yehuda Arieh Klausner, njė shkrimtar i zakonshėm nė Jerusalem, punonte deri vonė, i bindur se e shkruara ishte qėllimi i jetės sė tij. Amos nuk ka si ta harrojė fytyrėn e shqetėsuar tė tė atit, flokėt gjithnjė jo nė rregull dhe pantallonat kafe qė vishte nė librari.
Dhe fjalėt e sė ėmės kur ktheheshin bashkė pėr nė apartament pasi kishin mbyllur librarinė se "Ti nuk duhet tė bėhesh si babai, ti nuk duhet t‘i dashurosh librat". Por Amos nuk e dėgjoi Fanian, mamanė e tij, ai eci padashur nė gjurmėt dhe librat e tė atit, edhe pse fytyrės sė tij tė ēuditshme edhe sot nuk ka mundur t‘i japė njė shpjegim. Por librat tė ēorientojnė. Amos ėshtė i bindur pėr kėtė. Por ndryshe nga i ati qė nuk mundi tė pėrballonte thelbin e tyre, duke u dehur nga magjia qė rrėfimet qė gjente nė libra depėrtonin nė trupin e tij, Amos ishte i kujdesshėm. Ai do tė bėhej njė shkrimtar duke i zotėruar librat, duke mos i lėnė ato tė drejtojnė mendjen e tijā€¦ tė jesh shkrimtar nė Jerusalem nuk ėshtė diēka e lehtė. Pavarėsisht se natyra dhe njerėzit tė ofrojnė diēka qė nuk mund ta gjesh nė vende tė tjera, sėrish letėrsia ndihet disi e pėrjashtuar nga ajo ēfarė ndodh nė botėn e madhe. Amos mundi ta thyente kėtė rregull dhe e pa Izraelin si tokėn ku mund ta ndėrtonte mė mirė kėshtjellėn e nisur nga i ati. Shkrimet e tij tė para nisėn pikėrisht aty, nė atė studio ku biblioteka e madhe ruante nė ca sirtarė, ditarėt e shkruar mbrėmjeve nga babai. Nuk ka rėndėsi se sa vlenin pėr letėrsinė e shkruar deri nė ato momente nė Izrael ato ditarė. Djaloshi qė i ngjante nė fytyrė burrit qė dikur kishte rendur tė bėhej shkrimtar nga kjo studio, kėrkonte tė bėnte njė letėrsi tjetėr. Ai do tė ulej nė kėtė studio mė shumė pas moshės 12 vjeē, nė ato kohė ku e mbyste vetminė pas vdekjes tė sė ėmės me fletėt mbi tė cilat rėndonte stilolapsi nga dora qė i dridhej. Humbjen e sė ėmės ai do ta pasqyronte nė romanin "Njė histori dashurie dhe errėsirė". Vetmia mund tė thuhet se ka shoqėruar jetėn e Amos. Nė moshėn 15 vjeē, ai do tė adoptohet nga familja Huldai, fėmija i parė i tė cilėve ėshtė Ron dhe sot ėshtė kryebashkiak i qytetit tė Tel Avivit. Nė kėtė kohė ai ndryshoi emrin nė Oz, qė do tė thotė "fuqi" nė gjuhėn e hebrenjve. Por pavarėsisht jetės "sė vetmuar" brenda tij, ashtu si shkrimtari e pranon, ai arriti tė bėhej njė nga emrat mė tė njohur tė Jerusalemit, disa herė kandidat pėr ēmimin "Nobel". Dhe gjithė kėtė sukses, gjithė kėtė rrugė tė palėkundur drejt artit, ai ia dedikon asaj biblioteke tė tė atit. Por kujtimet pėr familjen, Amos nuk di t‘i rrėfejė mė mirė se nė libra, ku nė jetėt e personazheve qė ka ndėrtuar ka futur elemente tė jetės sė tij. Ėshtė e pashmangshme thotė ai, qė njė shkrimtar t‘i largohet asaj ēfarė rrethon jetėn e tij. Tashmė, ai vazhdon tė jetojė nė qytetin e Aradit tė Izraelit dhe ėshtė profesor nė Universitetin Ben Gurion tė Negev. Shpesh ėshtė i pranishėm nė shtypin botėror me esetė dhe shkrimet e tij, veēanėrisht mbi ēėshtjen e konfliktit Izrael-Palestinė. Ėshtė autor i shumė veprave dhe mes tyre: "I njėjti det", "Kutia e zezė", "Majkėlli im", "Fima"/////////////, "Nė tokėn e Izraelit", "Kundėr fanatizmit", etj. Por Oz nuk ėshtė aktiv vetėm nė letėrsi. Shkrimtari, fytyra e tė cilit tashmė ėshtė pėrshkruar nga disa rrudha tė lehta dhe flokėt tė ngjashėm me letrat e bardha, ėshtė i dashuruar dhe pas shtypit. Ndoshta tė jetuarit nė njė vend si Izraeli e ka bėrė tė jetė gjithnjė koherent ngjarjeve dhe tė japė opinione tė ndryshme pėr atė ēfarė shqetėsonte vendin e tij. Ai rregullisht publikon shkrime mbi subjekte tė politikės, literaturės dhe paqes. Ai ka shkruar shumė pėr gazetėn izraelite tė punės "Davar" dhe (qė nga rėnia e Davar nė 1990-ės) pėr Yedioth Ahronoth. Nė anglisht, stili i tij jo fiction ėshtė paraqitur nė disa vende, si New York Review of Books. Kritika e quan atė si njė prej shkrimtarėve, stili letrar i tė cilėve studiohet nė mėnyrė tė tėrėsishme (fondamentale) nga studiuesit letrarė. Tek Universiteti Ben Gurion nė Negev njė koleksion special ėshtė formuar, i cili shqyrton atė dhe punėn e tij. Amos Oz ėshtė konsideruar nė vitet e fundit si njė nga kandidatėt mė seriozė pėr tė marrė ēmimin "Nobel" nė letėrsi. Ai ka marrė "Ēmimin Izraelit" nė kategorinė e letėrsisė nė 1998.

Nė punėt e tij, Amos Oz ka prirje pėr tė prezantuar protagonistėt. Pak kritik, ai nuk lė jashtė vėshtrimeve tė tij analitike fenomenet qė shoqėrojnė botėn e sotme. Nė vėshtrimin e tij, konflikti mes Izraelit dhe Palestinės nuk ėshtė luftė feje apo kulture apo traditash, por njė mosmarrėveshje pronash, tė cilat mund tė zgjidhen vetėm nga njė kompromis i dhimbshėm. I pėrkthyer nė mė shumė se 30 gjuhė, Oz ėshtė njė nga emrat mė potentė nė Izrael. Shkrimtari qė nisi tė publikonte nė moshėn 22 vjeēe sot ėshtė autor i 450 artikujve tė mprehtė, tė cilėt shpesh kanė ngjallur debate nė botėn ku jeton. I diplomuar nė Psikologji, ai shprehet se tė shkruarit ėshtė mėnyra mė e mirė se si mund ta pėrdorė diplomėn. Psikologjia ėshtė arti qė shpjegon tė gjitha impulset qė orvaten nė botėn e sotme dhe ajo ēfarė ai krijon nė letėr vjen nė formėn mė perfekte falė njohjes dhe perceptimit tė thellė qė ai u bėn situatave. Babai i njė vajze qė ndoqi studimet pėr histori dhe sot ėshtė profesore e njohur nė Haifa University, Oz, vijon jetėn e tij prej shkrimtari, gjithnjė i tėrhequr nė "Kėshtjellėn e tij disi tė vetmuar", por aq i pranishėm nė shtyp kur njerėzit kanė nevojė pėr tė. "Letėrsia ėshtė njė botė qė nuk mund tė shkėputet prej meje, njė botė ku qėndroj me aq dėshirė", rrėfehet ai. Njė nga librat e tij mė tė lexuar ėshtė "Tė njohėsh njė grua", njė rrėfim qė jep atė ēfarė orvatet nė mendjen e njė burri kur kėrkon tė njohė njė grua. Njė libėr qė Oz, e ka bėrė duke ndjekur historitė e tij nė kėrkim tė njė gruaje.


marre nga gazeta "shqip"


Shenuar nga noa_al ditėn E djele, 29 Prill 2007
[i][b]

_________________
QE TI TE VIJE KAQ E BUKUR
ME KETA FLOKE ME KETE HAP
TOKA TE EGREN KLIME ZBUTI
DHE AKULLNAJAT KTHEU MBRAPSHT
( Ismail Kadare)
avatar
genti
ADMIN
ADMIN

Numri i postimeve : 221
Age : 31
Localisation : Italia
Registration date : 28/03/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi