Kuriozitete

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

MODERATOR Kuriozitete

Mesazh nga ice__2 prej Fri May 11, 2007 12:54 pm

Ketu ne Bruksel (Belgjike) ndodhet statuja e Skenderbeut
Eshte ndertuar ne vitet 1950 edhe teksti qe kane shkruajtur nuk kuptohet shume mire sepse eshte shkruajtur ne gjuhen e vjeter shqipe

ice__2
MODERATOR
MODERATOR

Numri i postimeve: 665
Age: 28
Localisation: Belgium
Registration date: 09/05/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

MODERATOR Endrrat

Mesazh nga ice__2 prej Mon May 21, 2007 6:42 pm

Sipas Institutit tė Ēregullimeve Neurologjike dhe Ėndėrrave, njerėzit shpenzojnė mesatarisht 2 orė duke ėndėrruar ēdo natė.

Nė pėrgjithėsi njė ėndėrr zgjat nga 2 sekonda deri nė 45 minuta, por mesatarja sipas DreamMoods ėshtė 15 minuta, kėshtu qė njerėzit mund tė shohin 4 deri nė 7 ėndėrra nė natė. Njerėzit zakonisht ėndėrrojnė gjatė gjumit REM (rapid eye movement) ose i quajtur ndyshe D- sleep (gjumi i pasinkronizuar qė ka tė bėjė me aktivizimin e sistemit nervor, pulsimin e shpeshtuar, dhe lėvizjet e shpejta tė syve).
Aftėsia pėr tė mbajtur mend ėndėrrat varet nga personaliteti i gjithsecilit. Nė pėrgjithėsi introvertėt - term i pėrdorur fillimisht nga Jungu pėr personat e ndjeshėm, vetėanalizues dhe kritikė, janė mė tepėr tė prirur pėr tė mbajtur mend aventurat e tyre gjatė natės sesa ekstrovertėt. Ndėrsa pėrsa i pėrket subjektit tė ėndėrrave, si meshkujt ashtu dhe femrat nė pėrgjithėsi ėndėrrojnė tė njėjtat gjėra.

ice__2
MODERATOR
MODERATOR

Numri i postimeve: 665
Age: 28
Localisation: Belgium
Registration date: 09/05/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

MODERATOR Re: Kuriozitete

Mesazh nga ice__2 prej Mon May 21, 2007 6:54 pm

Stresi emocional, shkaktar i belbėzimit tek femijėt

Njė raport i kohėve tė fundit tregon se fėmijėve qė e kanė mė tė vėshtirė tė pėrballojnė stresin emocional, shpesh u mbahet goja. Ndėrsa shkencėtarėt thonė se 50 deri nė 80 pėr qind tė kėtyre fėmijėve e kalojnė kėtė fazė deri nė moshėn pesė vjeē, nuk ka ndonjė kurė pėr belbėzimin nėse vazhdon pėrtej kėsaj moshe.
Nuk ka shėrim pėr mbajtjen e gojės dhe askush nuk e di nga se shkaktohet, megjithėse besohet se trashėgimia dhe tani temperamenti luajnė njė rol. Fondacioni ndėrkombėtar pėr belbėzimin vlerėson se deri nė 60 milionė vetė nė gjithė botėn e kanė kėtė problem.

Paaftėsia pėr tė komunkuar siē duhet sjell dėshpėrim dhe zemėrim dhe ndonjėherė edhe tėrheqje, thotė profesor Edward Conture i Universitetit Vanderbilt nė Nashville tė Tenesisė: “Nuk mund tė komunikosh kur tė duash, apo atė qė do tė thuash dhe si tė duash. Dhe gjithkush mund ta kuptojė sesa pa shpresė tė bėn tė ndihesh njė gjė e tillė”.

Doktor Conture ndoqi 111 fėmijė nga mosha dy nė 5 vjeē. Ėshtė grupmosha kur bėhet mė e qartė qė dikujt i mbahet goja. Megjithėse studimi ėshtė bėrė nė Shtetet e Bashkuara, fėmijėt ndjekin tė njėjtėn rutinė loje, mėsimi dhe pėrpjekjesh nė gjithė botėn. Djemtė janė 3 herė mė shumė tė prirur sesa vajzat qė tė belbėzojnė.

Megjithėse ka njė lidhje gjenetike familjare, doktor Conture arriti gjithashtu nė pėrfundimin se shumė nga kėta fėmijė bėhen mė shumė emocionalė gjatė kėmbimeve tė njė situate normale loje. Nė pėrgjithėsi iu desh mė shumė kohė qė tė qetėsoheshin pasi ishin nervozuar. Reagimet emocionale shkaktonin pastaj belbėzimin.

Doktor Conture thotė se prindėrit dhe mėsuesit mund tė ndihmojnė duke krijuar njė ambjent mė qetėsues, qė i jep fėmijės kohė tė mjaftueshme pėr t’u shprehur. Ata duhet gjithashtu tė mos kritikojnė apo tė zėmėrohen kur fėmija nuk i nxjerr dot fjalėt dhe tė kėrkojnė ndihmėn e njė terapisti tė tė folurit qė tė punojė me fėmijėn. Me kėto masa ka shpresa qė fėmija ta kalojė kėtė problem.

ice__2
MODERATOR
MODERATOR

Numri i postimeve: 665
Age: 28
Localisation: Belgium
Registration date: 09/05/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

MODERATOR Re: Kuriozitete

Mesazh nga ice__2 prej Mon May 21, 2007 8:00 pm

Truprojat shqiptarė, nxėnės tė ish-palestrės sė Van Damme-it, janė mė tė besuarit pėr tė ruajtur jetėn e personaliteteve. Musliu pohon se vetėm shqiptarėt dinė ta bėjnė kėtė punė dhe tė pėrballen me rrezikun si shqiptarė.

Origjina shqiptare ėshtė privilegj dhe sinonim i sigurisė nė Belgjikė. Jeta e VIP-ave shpeshherė ėshtė nė duart e truprojave shqiptarė tė agjencisė sė sigurimit “Shqiponja”, tė cilėt dinė ta bėjnė mirė kėtė punė. Emra tė njohur botėrorė tė filmit, muzikės, modės, sa herė qė vijnė nė Belgjikė, Luksemburg apo Francė janė gjithnjė nė shoqėrinė e djemve shqiptarė. Shkupjani Lutfi Musliu, ish-nxėnės dhe truprojė e aktorit tė njohur Jean Claude Van Damme, ėshtė njė prej truprojave tė kėsaj agjencie. Ka ardhur pėr njė pushim tė shkurtėr nė Shkup dhe nxiton tė rregullojė sa mė parė obligimet e tij, pasi i duhet tė kthehet sa mė parė nė Belgjikė.
“Van Damme dhe Brus Willis mė 22 qershor do tė jenė nė Bruksel pėr tė xhiruar njė film. ‘Shqiponja’ do tė pėrkujdeset pėr ta”, sqaron Luftiu arsyet e qėndrimit tė shkurtėr nė vendlindje pas njė mungese prej 15 vjetėsh.
Me doza tė theksuara modestie, ai tregon se vetėm shqiptarėt dinė ta bėjnė kėtė punė dhe tė pėrballen me rrezikun si shqiptarė. “Lidhjet me VIP-at na i siguron njė gazetar francez qė beson te puna jonė. Me truproja tė tjerė kanė pasur histori tė hidhura. Ne kemi besė dhe dimė tė ruajmė, jemi rritur nė luftėra. Gjithmonė kur kanė probleme na marrin ne, pasi e dinė qė vetėm ne pėrballemi me rrezikun. Ne shqiptarėt s’e dimė se ēfarė ėshtė rreziku”, thotė Luftiu pėr “Lajm”.
Grupi i “Shqiponjave” pėrbėhet nga tetė shqiptarė dhe njė kroat. Katėr prej truprojave tanė kanė leje pėr ta ushtruar aktivitetin edhe nė botė. Mjeshtėritė e taktikave luftarake i kanė mėsuar nė palestrėn e Jean Claude Van Damme. Vite mė parė, ata kanė punuar si truprojė nėpėr diskoteka mė pak tė njohura dhe mė pas fillojnė tė ruajnė personalitetet e muzikės qė shkonin tė kėndonim nė diskotekat mė tė njohura. Agjencinė “Shqiponja” e themeluan 15 vjet mė parė, ndėrsa ka rreth njė vit qė punojnė vetėm pėr ruajtjen e VIP-ave, si Jonny Holiday, Jean Reno, Jean Paul Belmondo, Monica Belluci, Sophie Marceu, Laura Fabian, etj.
“Me VIP-at krijojmė gjithnjė marrėdhėnie shoqėrore, hamė bashkė, bėjmė xhoging”, thotė Lutfiu.
Njė orė e punės sė tyre kushton 100 euro, ndėrsa ēdo ditė nis me njė aktivitet tė ngarkuar sportiv. Gjimnastikė, boks, karate dhe tajfing dhe njė herė nė javė qitje. I kushtojnė rėndėsi konsumimit tė ushqimit dhe mundohen tė bėjnė njė jetė sa mė tė shėndetshme, larg duhanit dhe alkoolit.
Lutfi Musliu sė bashku me familjen e tij kanė emigruar nė Belgjikė 35 vjet mė parė. Ai ka lindur nė Shkup nė vitin1962, ndėrsa origjina e familjes sė tij i ka rrėnjėt nė Kosovė.

Van Damme mes shqiptarėve

Jean Claude Van Damme, ėshtė mė i sigurt kur ėshtė mes nesh, ndėrsa shqiptarėt janė ndėr popujt qė i ka pėr zemėr, pohon Lutfiu. Shefi i grupit tė sigurimit tė Van Damme-it ėshtė njė shqiptar, rrethi mė i ngushtė i njerėzve qė e rrethojnė ėshtė me shqiptarė. “Ka pasur mė parė truproje nga Italia, Franca dhe Belgjika, por nuk ka qenė i kėnaqur, ka pasur probleme pasi nuk kanė ditur ta ruajnė si duhet”, thekson ai. Lutfiu ėshtė njohur me Van Damme-in kur ushtronte karate nė palestrėn e tij, para se ai tė bėhej i njohur dhe tė shkonte nė Hollywood. “Ai ėshtė djalė i thjeshtė dhe shok i mirė”, e pėrshkruan Lutfiu aktorin e njohur belg.

ice__2
MODERATOR
MODERATOR

Numri i postimeve: 665
Age: 28
Localisation: Belgium
Registration date: 09/05/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

MODERATOR Re: Kuriozitete

Mesazh nga ice__2 prej Mon May 21, 2007 8:16 pm

Kush ishin 14 pilotėt e parė shqiptarė

Disa avionė austro- hungarezė dhe italianė tė mbetur nė vend qė nga Lufta e Parė Botėrore u bėnė zanafilla e krijimit tė aviacionit shqiptar. Sipas librit Historik i Aviacionit , tė pilotit Mati Baba, oficeri Faik Quku, i sapo diplomuar nė Akademinė Ushtarake tė San Sirit nė Paris tė Francės bėri pėrpjekjet e para pėr tė ngritur avionėt e mbetur nga Lufta e Parė Botėrore nė vitet 20 tė shekullit tė kaluar. Pėr tė drejtuar avionėt ai vendosi pilotėt shqiptarė tė pėrgatitur nė ushtri tė huaja. Avni Xhelili ishte njė nga pilotėt e parė shqiptarė qė ngriti nė fluturim avionėt e mbetur.
I lindur nė Leskovik, Xhelili pėrfundoi shkollėn pėr pilot nė Gjermani pėr interes tė Turqisė. Gjatė Luftės sė Parė Botėrore ai ishte njė nga pilotėt mė tė mirė tė aviacionit ushtarak turk. Ai u kthye nė Shqipėri pas pėrfundimit tė luftės dhe gjatė asaj kohe ai mbahet mend pėr fluturimet qė kryente me 2 avionėt italianė tė mbetur nė Vlorė qė nė vitin 1920. Por, me gjithė pėrpjekjet e Qukut dhe Xhelilit, aviacioni ushtarak nuk u ngrit dot pasi qeveria shqiptare e asaj kohe ishte shumė e dobėt dhe nuk kishte mundėsi pėr tė krijuar as edhe njė hangar ku mund tė qėndronin avionėt. Kėtė fakt e tregon edhe njė dokument zyrtar i datės 9 shtator 1921, ku ministri i Luftės, Selaudin Shkoza, shprehte shqetėsimin se "tash pėr tash s'mundena me ble aeroplana...".

Krijimi i aviacionit shqiptar

Forcat Ajrore nuk arritėn tė krijohen faktikisht, kurse ligjėrisht ato ishin krijuar. Pasi nė vitet ‘30 Ahmet Zogu me anė tė tė tre dekretligjeve tė u miratuar nė vitet 1931, 1934 e 1937 kishte sanksionuar me ligj formimin e aviacionit shqiptar. Dita e parė e lindjes sė tij u shėnua 24 vjet mė vonė, mė 24 prill tė vitit 1951, kur piloti shqiptar Peēo Polena fluturoi me njė avion tė shtetit shqiptar. Sipas arkivave tė Ministrisė sė Mbrojtjes, reparti i parė ushtarak i aviacionit u krijua nė Tiranė nė vitin 1951, nė Aerodromin e Lapurakes, dhe nė skuadriljen e parė shqiptare ishin 14 pilotė shqiptarė, komandant i saj ishte piloti i famshėm Babaēe Faiku, i cili u bė mė vonė edhe piloti i parė i avionit qeveritar tė asaj kohe. Tė gjithė pilotėt e asaj periudhe u diplomuan nė akademitė ushtarake nė Bashkimin Sovjetik. Mė pas nė vitin 1955 u krijua nė Kuēovė Regjimenti i Parė i Aviacionit Reaktiv. Ai u pasua mė pas me krijimin e Repartit tė Transportit Ushtarak nė Tiranė, Regjimentin e Rinasit, Shkollėn e Aviacionit, Regjimentin e Helikopterėve dhe Regjimentin e Gjadrit. Gjatė gjithė historisė sė aviacionit shqiptar qė nga krijimi i tij zyrtar nė vitin 1951 kanė rėnė nė krye tė detyrės 37 pilotė. Piloti i fundit i rėnė ėshtė Jani Tarifa, i cili mbeti i vrarė pas rėnies sė avionit tė tij luftarak MIG-19, nė shtator tė vitit 2004. Menjėherė pas vdekjes sė Jani Tarifės, ministri i Mbrojtjes i asaj kohe pezulloi tė gjitha fluturimet me avionėt reaktiv dhe avionėt e tipit MIG-19, tė cilėt mė pas, nė vitin 2005 dolėn jashtė pėrdorimit.

Pilotėt mė tė famshėm shqiptarė

Mes tė gjithė pilotėve shqiptarė, dy mund tė quhen mė tė famshėm. I pari ėshtė aktori i madh me origjinė shqiptare, Aleksandėr Moisiu. Gjatė Luftės sė Parė Botėrore ai ishte ushtar i thjeshtė nė ushtrinė austro-hungareze. Mė vonė ai u bė pilot i njė avioni zbulimi. Gjatė njė fluturimi vėzhgues ai u rrėzua nė territorin armik nė Francė dhe u burgos. Por pas gjashtė muajsh ai arrin tė arratiset nga burgu dhe kthehet nė Gjermani. Kjo ishte edhe eksperienca e fundit e aktorit tė madh me pilotimin e avionėve. Por piloti shqiptar qė u bė i famshėm nė botė dhe ngjiti tė gjitha majat e karrierės sė tij, ėshtė padyshim Shemsi Tahiri. I lindur nė vitin 1914 nė Tepelenė, Shemsi Tahiri u diplomua shkėlqyeshėm nė Liceun e Gjirokastrės dhe arriti tė fitojė tė drejtėn pėr tė studiuar nė Akademinė e Forcave Ajrore tė Italisė. Pas mbarimit tė shkollės, meqė nė Shqipėri nuk kishte aviacion ushtarak, ai emigron nė Angli ku fluturoi pėr shumė vjet deri sa mori titullin Pilot i Klasit tė Parė. Nė Luftėn e Dytė Botėrore ai ishte njė nga pilotėt mė tė mirė Forcave Ajrore Britanike, ku mori medalje tė ndryshme dhe mori edhe dekoratėn "Kryqi i Artė", me e larta kjo e dhėnė nė Britaninė e Madhe. Pas pėrfundimit tė luftės ai kėrkohet nga mbreti i Arabisė Saudite si pilot i avionit tė tij personal.

14 Pilotet

komandanti babaqe faiku
komisari
vasil trasha
peco polena
thanas gjinkuri
elmaz hasanmataj
haki jupasi
masar aga
hektor lako
irakli grazhdani
hasan shyti
lulo musaj
vasil qeraxhi
sazan xhelo
refat kasimati

Aleksandėr Moisiu
Aktori i madh me origjinė shqiptare gjatė Luftės sė Parė Botėrore ishte ushtar i thjeshtė nė ushtrinė austro-hungareze dhe mė vonė u bė pilot i njė avioni zbulimi tė po kėsaj ushtrie. Gjatė njė fluturimi tė tij nė Francė, avioni i tij rrėzohet dhe aktori i njohur kapet rob dhe burgoset pėr 6 muaj. Mė vonė Aleksandėr Moisiu arrin tė arratiset dhe tė kthehet nė Gjermani.

Shemsi Tahiri
Lindi nė vitin 1914 nė fshatin Turan tė Tepelenės. Shemsi Tahiri u diplomua nė Akademinė e Forcave Ajrore tė Italisė. Mė pas ai emigron nė Angli, ku gjatė Luftės sė Dytė Botėrore ishte njė nga pilotėt mė tė mirė Forcave Ajrore Britanike, dhe pėr kėtė iu dha edhe "Kryqi i Artė". Pas pėrfundimit tė luftės ai bėhet pilot i avionit tė mbretit tė Arabisė Saudite. Vdiq nė vitin 1967.

Faik Quku
Lindi nė qytetin e Shkodrės, nė vitin 1895. Nė vitin 1918 diplomohet nė Akademinė Ushtarake Harbie, Stamboll, Turqi dhe mė pas nė vitin 1921 vazhdon Akademinė Ushtarake tė San Sirit nė Paris tė Francės pėr pilot. Pas pėrfundimit tė akademisė kthehet nė Shqipėri ku bėn pėrpjekje pėr tė ngritur aviacionin shqiptar, por pa mundur ta realizojė dot.

Stefan Xhaja
Lindi nė Elbasan nė vitin 1900. Pas pėrfundimit shkėlqyeshėm tė shkollės sė mesme nė Selanik tė Greqisė ai hyn nė Akademinė e Aviacionit pėr pilot ushtarak. Pas diplomimit ai qėndron nė Greqi, ku bėhet njė nga pilotėt mė tė mirė. Stefan Xhaja vdiq nė njė aksident ajror mė 30 prill 1930, nė Greqi.

Avni Xhaxhuli
Lindi nė Leskovik nė vitin 1890. Nė vitin 1912 diplomohet nė akademinė ushtarake pėr pilot nė Gjermani dhe mė pas deri nė vitin 1917 piloton pėr forcat ajrore turke. Pas kthimit nė Shqipėri, nė vitin 1917, bėhet njė nga nismėtarėt pėr ngritjen e aviacionit shqiptar.

Hysen Borovina
Lindi mė 19 maj 1922 nė Prishtinė. Nė moshėn shtatė vjeēare familja e tij vendoset nė Shqipėri. Nė vitin 1943 diplomohet nė Akademinė e Aviacionit nė Itali. Hysen Borovina dha njė ndihmesė tė madhe nė krijimin e aviacionit shqiptar pas ēlirimit.

Aerodromet shqiptare

Aerodromi i Tiranės
U ndėrtua pranė Kroit tė Shėn Gjergjit nė vitet '30. Ai ishte njė aerodrom modern, me dy hangarė tė mėdhenj, konstruksion metalik pėr strehim tė avionėve, me pistė betoni pėr ulje dhe ngritje, i elektrifikuar pėr fluturime natėn dhe i kanalizuar nė mėnyrė tė pėrsosur.

Aerodromi i Shijakut
Atė e quanin ndryshe Fusha e Belikut, u ndėrtua gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Ndodhej nė perėndim tė qytetit, pranė fshatit Sleimaj. Ai pėrdorej pėr avionėt bombardues. Aerodromi kishte njė ofiēinė pėr riparime tė vogla tė rastit. Nuk kishte pistė betoni dhe fluturimet kryheshin nė fushė.

Aerodromi i Shkodrės
Ndodhej nė veri-lindje tė qytetit, nė Vukshqeraj dhe nė livadhet e Sulēe Bej Bushatit, sot fusha e Shtojt. Aerodromi kishte njė shesh tė vogėl tė betonuar pėr vendqėndrim, ai u ndėrtua nga italianėt nė vitin 1940. Nuk kishte asnjė ambient tė nevojshėm dhe pėrdorej vetėm nė ditė tė caktuara pėr transport pasagjerėsh.

Aerodromi i Kukėsit
Ndodhej nė mes tė rrugės Kukės-Bicaj dhe tė fshatit Shtiqen. Ulja dhe ngritja e avionėve kryhej nė fushė tė gjelbėr. Ambientet e tjera mungonin tėrėsisht. Aerodromi i Kukėsit u ndėrtua gjatė Luftės sė Dytė Botėrore nga italianėt.

Aerodromi i Korēės
Shtrihej nė jug tė qytetit dhe nė perėndim tė fshatrave Mborje e Drenovė. Ai pėrdorej kryesisht pėr transport pasagjerėsh, por i mungonin ambientet pėrkatėse pėr kėtė funksion. Ulja dhe ngritja e avionėve kryhej nė fushė tė gjelbėr. Aerodromi i Korēės u ndėrtua nga austro-hungarezėt gjatė Luftės sė Parė Botėrore.

Aerodromi i Gjirokastrės
Ndodhej midis qytetit dhe fshatit Paleokastėr, pranė fshatit Ronaj. Pėrdorej mė shumė pėr transport. Ulja dhe ngritja bėhej nė fushė tė gjelbėr dhe mjediset e tjera mungonin. Aerodromi i Gjirokastrės u ndėrtua gjatė Luftės sė Dytė Botėrore nga italianėt.

Aerodromi i Vlorės
Shtrihej nė perėndim tė qytetit. Mungonin mjediset e pėrshtatshme si dhe pista e betonit. Po nė kėtė qytet, pranė vendit tė quajtur "Uji i Ftohtė" gjendeshin ndėrtesat e aviacionit dhe ofiēina pėr riparimin e hidrovolanteve qė bazoheshin nė det aty pranė. Ai u ndėrtua nga italianėt nė vitin 1920.

Aerodromi i Rinasit
Ėshtė njė nga aeroportet mė modernė nė Shqipėri. Ai u ndėrtua nė vitin 1954, dhe funksioni i tij ishte si aerodrom ushtarak. Mė pas Aerodromi i Rinasit u kthye edhe nė aerodrom pėr uljen dhe ngritjen e avionėve civilė.

Aerodromi i Kuēovės
U ndėrtua nė vitin 1954 dhe ėshtė njė aerodrom ushtarak. Nė tė u vendos komanda e Regjimentit tė Parė tė Aviacionit Luftarak Reaktiv. Komandant i parė i kėtij regjimenti ishte piloti i njohur Niko Hoxha.

Aerodromi i Gjadrit
Aerodromi i Gjadrit ėshtė ndėrtuar nė vitin 1975. Ai ėshtė aerodromi mė i ri i ndėrtuar nė Shqipėri. Aerodromi i Gjadrit u ndėrtua pėr uljen dhe ngritjen e avionėve ushtarakė dhe ishte njė nga mė modernėt e ushtrisė shqiptare.

ice__2
MODERATOR
MODERATOR

Numri i postimeve: 665
Age: 28
Localisation: Belgium
Registration date: 09/05/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

MODERATOR Re: Kuriozitete

Mesazh nga ice__2 prej Mon May 21, 2007 8:21 pm

Ndeshja me dema, spektakli mė i vjetėr i botės

I vetmi kujtim i gjallė i kohėve antike, mbetet ende sot tėrheqės nė Spanjė dhe nė disa vende latine. Si mbijetoi shfaqja e luftės sė njeriut me bishat
E konsideruar si art prej shumė njerėzve, si sport prej shumė tė tjerėve, dhe si njė dhunė mizore ndaj kafshėve nga tė tjerė, ndeshja me dema ėshtė lufta mes njė bishe dhe njė njeriu, lufta pėr jetė a vdekje mes kėtyre dy llojeve. Ajo i ngjan njė drame dhe po tė shohėsh me kujdes edhe strukturimi i ndeshjes ėshtė i tillė, me tre akte, qė ngjasojnė me tetarin.

Ndeshja me dema ėshtė njė aspekt domethėnės dhe i rėndėsishėm i kulturės spanjolle, pavarėsisht se mjaft njerėz nuk arrijnė dot tė bėjnė lidhjen mes saj dhe sportit, teksa gjatė ndeshjes haptazi shfaqen skenat e torturimit dhe vdekjes sė demave. Edhe pėr ata qė nuk janė anėtarė tė lėvizjeve pėr mbrojtjen e kafshėve, ndeshja me dema mbetet diēka absurde dhe kundėrshtuese nė vetvete. Tė tjerė i mėshojnė misterit nė kėtė lloj ballafaqimi mes njeriut dhe kafshės.

“ E adhuroj trashėgiminė antike, madhėshtinė e saj, joshjen, midis gjithė kėsaj ndeshja me dema ėshtė patjetėr njė nga mė tė ēmuarat dhe mė tė vjetrat gjėra qė ka mbijetuar deri nė ditėt tona”, shkruan Suzan Orlean nė revistėn “Outside”, pasi sheh pėr herė tė parė njė ndeshje me dema nė njė program vendas tė quajtur Korrida. “Gjatė ndeshjes isha e humbur dhe mė vinte pėr tė vjellė, unė kurrė nuk e kisha kuptuar pėrse kaq shumė njerėz, njė komb i tėrė, ishin aq tė dhėnė pas kėtij dueli”.

Spektakli i vdekjes

Nė tėrheqjen spanjolle ndaj kėtyre ndeshjeve spektakolare, mbetet gjithmonė nė vėmendje diskutimi pėr ta klasifikuar atė se ēfarė ėshtė nė fakt ndeshja me dema: Por me siguri qė kjo ndeshje nuk ėshtė sport. Ndeshja me dema ėshtė mbase dėshmia mė e lashtė e pėrballjes sė njeriut me fuqinė e bishave. E rezervuar gjithmonė pėr tė dielėn pasdite, ndeshja me dema ėshtė kėshtu pranė zakonit fetar tė soditjes mbi vdekjen. Ėshtė njė teatėr i madh dhe tragjik. Ėshtė vallėzimi me vdekjen.

Kjo dramė e gjallė e ndeshjes me dema qė ka mbėrritur deri mė sot tek ne, ka tėrhequr mjaft shkrimtarė, tė cilėt kanė dashur tė kapin esencėn e gjithė kėsaj pėrballjeje, hyrjen nė zemėr tė ndeshjes, ēfarė ndien njeriu dhe ēfarė ndien demi nė ato minuta tė pakrahasueshme me asgjė. Ernest Hemingueji nė “ dhe dielli ngrihet gjithashtu” dhe nė “Vdekja pasdite” ėshtė pėrpjekur t’ia dalė kėsaj. Ndėrsa Vensent Blasko Ibanjez ėshtė rrekur tė zhbirojė tė njėjtėn gjė nė “Gjaku dhe rėra”. Sipas Heminguejit, ndeshja me dema ėshtė “ i vetmi art nė tė cilin artisti ėshtė i rrezikuar pėr vdekje dhe nė tė cilin shkalla e pėrsosmėrisė sė performancės lihet nė nderin e fituesit”.

Opinionistė tė tjerė, tė paanshėm, mendojnė se ndeshja e demit me njeriun ėshtė nė fakt e paracaktuar si e njėanshme. Ata nuk mund tė shohin asnjė favor pėr njeriun qė ndeshet me demin. Njė dem tipik korride ėshtė demi i zi dhe ky lloj demi ėshtė tek 460 kg. Ky dem ėshtė si njė motor, i shpejtė, i rrezikshėm, me brirė tė mprehtė qė tė ēopėtojnė nė ēast. “ brirėt e demit tė hedhin nė erė pėr punė sekondash”, shkruan gazetari Toni Hendra. “ Sa mė shpejt qė demi ta takojė njeriun, aq mė i tmerrshėm ėshtė fundi i njeriut”, thotė ai. Koha pak para ndeshjes, ajo kohė kur sytė e demit ndeshin sytė e njeriut, ėshtė njė ēast drame, ėshtė njė moment i pafundmė qė vendoset midis jetės dhe vdekjes.”

Nė fakt shumė matadorė janė plagosur rėndė ose vrarė nė ringun me demin. Njė incident mbetet veēanėrisht i freskėt nė kujtesėn e spanjollėve tė dhėnė pas ndeshjes me dema. Nė shtator 1984 njė matador karizmatik, 37-vjeēari Franēisko Riviera Paquirri u godit pėr vdekje nė Pozoblanko, njė qytet i vogėl nė veri tė Kordobės. Kamerat e televizioneve xhiruan ēastin kur demi e hodhi tej me brirė trupin e matadorit, si tė ishte njė kukull. Demi ia kishte ngulur tė dy brirėt nė trup dhe e flaku tej me fuqi. Matadori vdiq rrugės pėr nė spital.

Por, nė vend qė tė fashitej, pasioni i tė rinjve pėr ndeshjet me dema, pas vdekjes sė kėtij matadori, u bė mė i fortė. Shumė djem tė rinj nga e gjithė Spanja donin tė zinin vendin e matadorit tė famshėm qė vdiq. Por po nė kėtė kohė interesi filloi tė ngjallėj shumė edhe nė radhėt e femrave tė reja. Shumė vajza e gra shkonin nė arenė dhe kjo e ktheu nė njė biznes fitimprurės pėr disa njerėz, ndeshjen me dema. Duke u mbėshtetur tek admirimi i madh pėr matadorėt, njė grua madrilene hapi nė Madrid njė lokal “ vetėm pėr femrat”, ku i ftonte gratė tė ndiqnin striptizė matadorėsh.

Ndeshja me dema jashtė Spanjės

Ndėrsa nė Spanjė stinėt e ndeshjeve me dema janė pranvera dhe vera, nė Meksikė, ėshtė dimri stina e ndeshjes, ndėrsa nė Peru ėshtė vjeshta. Ndeshja me dema ėshtė traditė ende sot edhe nė Venezuelė, Kolumbi dhe nė Francėn jugore nė kohė tė ndryshme tė vitit, por si ditė janė zakonisht tė dielat dhe ditėt e festave.

Nė Portugali zakoni dhe ceremonia e kėtyre ndeshjeve janė tė njėjta si nė Spanjė

Me njė ndryshim, qė ėshtė i rėndėsishėm: portugezėt nuk e vrasin demin nė arenė nė sy tė spektatorėve, por pas ndeshjes e dėrgojnė atė nė njė thertore. Njė tjetėr ndryshim nė ndeshjet portugeze tė demave ėshtė El rejeno-ja, njė mėnyrė e qėndrimit tė matadorit mbi shpinėn e kalit ku ka hipur dhe nga ku ndeshet me demin. Gjithmonė kėta matadorė zgjedhin kuaj tė mirėstėrvitur, tė cilėt reagojnė vetė ndaj demave dhe janė njėherėsh pjesė e luftės, duke ndihmuar tė zotėt si tė munden nė kėtė ndeshje tė pazakontė. Kuajt e matadorėve kthehen nga demat pėr tė ekspozuar sa mė pak tė jetė e mundur tė zotin. Kėto lloj spektaklesh, me tė tillė kuaj, rezervohen zakonisht pėr turistė, sepse njė kalė i tillė kushton 40 mijė dollarė dhe pavarėsisht preēizionit qė ai ka vetė, duhet tė bėhet kujdes qė tė mos plagoset dhe tė mos dėmtohet nė arenė.

ice__2
MODERATOR
MODERATOR

Numri i postimeve: 665
Age: 28
Localisation: Belgium
Registration date: 09/05/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

MODERATOR Re: Kuriozitete

Mesazh nga ice__2 prej Mon May 21, 2007 8:24 pm

Zbulohet misteri i Piramidės sė Keopsit

Arkitekti francez, Jean Pierre Houdin, e ka ilustruar teorinė e tij pėrmes teknologjisė kompjuterike tredimensionale
Falė pėrmasave tė pabesueshme tė blloqeve shkėmbore, saktėsisė me tė cilėn janė vendosur, zgjidhjeve tė pabesueshme inxhinierike dhe lartėsisė sė strukturave, piramidat prej shekujsh kanė lėnė pa fjalė ekspertė, studiues e shkencėtarė. Aq madhėshtore janė kėto vepra tė dorės sė njeriut, sa mes dhjetėra teorive mbi realizimin e tyre ndeshen edhe ato sipas tė cilave janė ndėrtuar nga qenie tė ardhura prej shumė larg planetit tonė. Ndėr piramidat, mė e madhja dhe mė mbresėlėnėsja ėshtė ajo e Keopsit, e ndėrtuar 4 mijė e 5 qind vite mė parė, qė mat 250 metra gjerėsi dhe 136 lartėsi. Mė shumė se tė tjerat, mbase pėr shkak tė pėrmasave, ka fshehur brenda saj enigmėn pėr metodat qė janė pėrdorur pėr ta ndėrtuar.

Teoria mė e pranueshme e shihte ndėrtimin e saj tė realizuar pėrmes njė skele tė jashtme, e cila zgjatej nė formė spiraleje, duke u ngjitur lart pėrgjatė gjithė gjatėsisė sė mureve. Spiralja ngushtohej me rritjen e lartėsisė sė piramidės, deri sa mbėrrinte nė kulmin e saj. Fakti ėshtė qė egjiptianėt nuk kanė lėnė asnjė lloj dokumentacioni mbi sistemet e ndėrtimit qė pėrdorėn pėr ta realizuar kėtė kryevepėr.

Sipas arkitektit francez, Jean Pierre Houdin, i cili sapo e ka bėrė publike teorinė e tij nė Paris, egjiptianėt kishin arritur ta realizonin kėtė vepėr madhėshtore duke "pėrdorur njė skelė tė brendshme nė formė spiraleje, deri nė kulmin e strukturės" sė piramidės. Jean Pierre Houdin u mbėshtet pėr tė ngritur kėtė teori mbi njė seri studimesh tė hollėsishme tė kryera nga kolegu i tij, Gilles Dormion, tė cilat u krahasuan me tė gjitha parametrat e epokės: vegla prej bakri e guri (egjiptianėt nuk e njihnin hekurin), materiale tė pėrdorura (blloqe graniti tė mbėrritura nga Asiani, qė ndodhet 900 kilometra larg dhe blloqe gėlqerorė, e harta tė ndryshme).

Pasi arriti tė bindte industrinė "Dassault Systemes", i cili ofroi asistencėn teknike, arkitekti francez, pas tetė vitesh studime tė detajuara, paraqiti teorinė e tij tė ilustruar, falė sistemeve tredimensionale industriale. Nė film, i cili prej dy ditėsh mund tė shihet nga kushdo nė internet, tentohet tė vėrtetohet se ndėrtimi i piramidės sė Keopsit zgjati jo mė shumė se 20 vjet, pra gjatė periudhės nė tė cilėn ky faraon mbretėroi (2538-2516).

Duke shfrytėzuar nė favorin e tyre pjerrtėsinė e zonės ku u ndėrtua piramida, egjiptianėt (tė cilėt sipas Houdin janė edhe inxhinierėt e parė nė historinė e njerėzimit) fillimisht ndėrtuan njė skelė tė parė nga jashtė, e cila u pėrdor pėr ta ēuar piramidėn deri nė lartėsinė 43 metra. Mė pas u vazhdua me njė tjetėr skelė, e cila ngrihej pėrgjatė mureve deri nė kulmin e saj. Skela ishte e hapur te kėndet, nė mėnyrė qė tė mundėsohej rrotullimi i masave shkėmbore, qė transportoheshin deri lart. Kėto blloqe gjigante fillimisht transportoheshin me mjete lundruese nė ujėrat e Nilit, mė pas pėrdoreshin rula tė drunjtė, tė tėrhequr nga njerėz.

Skela, e cila rrotullohej pėrreth strukturės nė kahun e kundėrt tė lėvizjes sė akrepave tė orės, ngrihej me njė kėnd 7 deri 8 pėr qind, gjė qė u jepte mundėsinė njerėzve tė transportonin pėrmes saj masat shkėmbore. Nė kėtė ēast skela e jashtme doli jashtė funksionit dhe u ēmontua.

Paralelisht ecnin punimet pėr ndėrtimin e galerisė sė madhe, e dukshme edhe nė ditėt e sotme, e cila do tė pėrdorej mė pas pėr tė ndėrtuar dhomėn mortore tė faraonit mbi bazėn e piramidės. Nė kėmbė mbahej nga pesė struktura graniti, tė cilat u ngritėn pėrmes njė sistemi kundėrpeshash.

Tė dhėnat e Jean Pierre Houdin u hodhėn nė njė kompjuter dhe "Dassault Systemes" krijoi njė model virtual pėr tė vėrtetuar teorinė e arkitektit pėrmes sistemeve kompjuterike tredimensionale. Pėr kėtė u nevojit rimodelimi i gjithė piramidės dhe integrimi i shumė parametrave: pėrmasat apo pesha e gurėve, forca ngritėse e tėrheqėse etj. Skuadra e vėnė nė dispozicion nga kompania "Dassault Systemes" punoi plot dy vjet mbi kėtė projekt. U pėrdor edhe mikrogėrmimi, njė teknikė qė zbulon ndryshimet e dendėsive tė materialeve, nga e njėjta kompani qė zbuloi edhe boshllėqet nė brendėsi tė piramidės.

Jean Pierre Houdin ka ndėrmend qė shumė shpejt ta provojė edhe nė vend teorinė e tij, sigurisht pa pėrdorur mjete qė do ta dėmtonin strukturėn.

ice__2
MODERATOR
MODERATOR

Numri i postimeve: 665
Age: 28
Localisation: Belgium
Registration date: 09/05/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

MODERATOR Re: Kuriozitete

Mesazh nga ice__2 prej Mon May 21, 2007 8:26 pm

Diferencat shoqėrore edhe nė gjumė

Tė pasurit dhe tė bardhėt flenė mė shumė jemi tė njėjtė. Tė pasurit flenė mė shumė nė krahasim me tė varfrit. Ndėrsa pėr njerėzit me ngjyrė zilja bie shumė mė parė se sa pėr tė bardhėt. Gratė mund tė flenė disa minuta mė tepėr nė krahasim me meshkujt.
Por pėr tė gjithė, amerikania "National Sleep Foundation" ka pėr t‘ju pėrcjellė njė mesazh: Flemė shumė pak dhe
kjo mund tė ketė njė efekt negativ pėr shėndetin. Studimi ėshtė realizuar nga Universiteti i Ēikagos, (669 tė intervistuar tė moshės 38 dhe 50 vjeē) dhe ėshtė publikuar nė numrin e marsit tė gazetės amerikane tė epidemiologjisė.

Rezultati ėshtė se gjysma e tė intervistuarve kalonin nė gjumė vetėm 7 orė e gjysmė tė ditės. Por gjumi i efektshėm nuk i kalon 6.1 orė, me njė orė e gjysmė ēdo mbrėmje, duke lexuar dhe parė televizor.

Gratė e bardha flenė 6.71 orė, tė ndjekur nga burrat 6.09, ndėrsa gratė me ngjyrė flenė 5.9 orė. Burrat zezakė janė ata qė e kanė thyer rekordin me 5.1 orė gjumė tė efektshėm.
Nė fillim tė 1900-ės flihej rreth 9 orė ēdo natė dhe nė ‘70-ėn gjumi u pakėsua duke shkuar nė 7 orė. "Njerėzit nuk mendojnė se sa orė bėjnė gjumė efektiv", thotė Diane Lauderdale, pedagoge nė Universitetin e Ēikagos,
e cila ėshtė dhe autorja kryesore e kėtij kėrkimi.

Mjekėt amerikanė kanė aplikuar njė metodė tė tillė: kanė vėnė nė pulsin e vullnetarėve njė aparat qė regjistron momentin e rėnies nė gjumė dhe tė zgjimit.

"Rezultatet kanė qenė negative, njerėzit flenė pak gjumė dhe kjo korrespondon me aktivitetin e njė shoqėrie 24 nė 24", sipas Laurdedalit.

Pėr sa i pėrket ndryshimit mes tė pasurve Dhe tė varfėrve, studiuesja ka njė shpjegim:
"Personat tė cilėt janė mirė ekonomikisht flenė mė lehtė dhe mė shumė se ata tė cilėt kanė probleme ekonomike.

Tė varfrit e kanė mendjen te paratė, vėshtirėsitė ekonomike dhe si rrjedhojėvjen stresi, i cili shkakton pagjumėsinė.

Tė pushuarit pak na bėn qė tė bėhemi agresivė, nervozė dhe tė kemi njė pėrqendrim gjithmonė e mė tė ulėt.

Sipas studimeve tė fundit, gjumi i pakėt ėshtė mė keq se njė dietė e fortė, njė sėmundje diabeti ose tension i lartė.
Njė artikull i publikuar nė mars nė "Financial Times" kritikonte tezat e njeriut modern, skllav tė zgjimit. Aty shkruhej: "Kush ka thėnė qė flemė shumė pak?"Ndoshta kėto janė zėra nga industritė farmaceutike pėr tė shitur gjithmonė e mė tepėr ilaēe tė shtrenjta kundėr pagjumėsisė? Nėse kjo ėshtė e
vėrtetė, atėherė shpjegohet shumė qartė arsyeja se pėrse tė pasurit flenė mė tepėr.

ice__2
MODERATOR
MODERATOR

Numri i postimeve: 665
Age: 28
Localisation: Belgium
Registration date: 09/05/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

MODERATOR Re: Kuriozitete

Mesazh nga ice__2 prej Mon May 21, 2007 8:27 pm

Sporti tė rinon

Humor mė i mirė, rritje nė raportet shoqėrore dhe ankesat pakėsohen Me vullnet arrihet gjithēka , ėshtė njė shprehje popullore, e cila ka rezultuar e vėrtetė, sidomos kur bėhet fjalė pėr shėndetin nė njė moshė tė caktuar.
Tė mirat qė vijnė nga ushtrimi fizik janė tė shumta: luftojnė kapsllėkun, ndihmojnė diabetin, forcojnė kockat", thotė Italo Guido Ricagni, mjek sportiv. Mosha e vjetėr lėviz me tė vėrtetė pak. Sipas njė studimi tė realizuar
nga departamenti i shėndetit, "Gfk-Eurisko", vetėm 13 pėr qind e moshės mbi 65-vjeēare merret me aktivitet sportiv.

"Tė mendosh se duhen vetėm 30 minuta lėvizje nė ditė pėr tė pėrmirėsuar shėndetin fizik dhe psikologjik, shpjegon Michele Carruba, nga njėra anė ushtrimet pėrmirėsojnė humorin dhe besimin nė vetvete, nga ana tjetėr mund tė krijosh shoqėri, duke qenė se vetmia ėshtė ajo qė shqetėson moshėn e tretė". Ja se ēfarė kėshillojnė ekspertėt:
Duhet qė ta filloni ditėn me njė shėtitje. "Ideale njė miku, ose mikeshe, duke shkėmbyer mendimet. Kjo
shėrben pėr tė mbajtur ritmin e duhur", tregon Ricagni. "Ėshtė e kėshillueshme qė tė pėrdorni edhe mjetin qė mat rrahjet e zemrėn. Kjo gjė shėrben pėr tė mbajtur nėn kontroll dhe pėr tė mos sforcuar njė tė moshuar.

Rrahjet e zemrės nuk duhet tė jenė mė tepėr se 120 nė minutė". "Aktiviteti fizik ėshtė njė rast shumė i mirė pėr tė
harxhuar energji, si pėr shembull kopshtari, i cili pėr gjysmė ore djeg 160 kalori.

Ndėrsa aktiviteti fizik, nėse ėshtė i pėrditshėm, ndihmon shumė nė shėndetin tuaj, duke mbajtur ekuilibrin e nevojshėm dhe duke luftuar osteoporozėn". Burrat dhe gratė pėrdorin pjesė tė ndryshme tė trurit pėr tė bėrė tė njėjtat punė. Kėtė fakt e kanė zbuluar disa shkencėtarė amerikanė, tė cilėt kanė analizuar aktivitetin
trunor me rezonancėn magnetike pėr imazhe.

ice__2
MODERATOR
MODERATOR

Numri i postimeve: 665
Age: 28
Localisation: Belgium
Registration date: 09/05/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

MODERATOR Re: Kuriozitete

Mesazh nga ice__2 prej Mon May 21, 2007 8:28 pm

Si i kopjuan evropianėt urat e varura tė inkasve

Ēfarė i solli civilizimit teknologjia e peruanėve tė vjetėr, tė cilėt ndėrtonin me bimė e drurė
Kolonizatorėt nga Spanja shkuan nė Amerikėn e jugut dhe kur mbėrritėn atje thonė se mbetėn pa fjalė. Ata kurrė nuk kishin parė nė Evropė ura si ato tė Perusė. Kronikanėt e asaj kohe shkruanin se ushtarėt spanjollė u tmerruan pėr vdekje kur u vunė pėrpara kushtit pėr tė kaluar mbi kėto ura bėrė prej bimėsh zvarritėse, qė lidhnin rrėpirat e thella tė Andeve.

Ende nė kohėn e kolonive, urat e varura tė inkasve ishin shumė tė rėndėsishme dhe ato ishin pjesė e kulturės sė Andeve edhe nė qindvjeēarin kur nė tokėn e tyre mbėrritėn spanjollėt, pra mė 1532. nė kėto vende nuk ishte e njohur praktika e ndėrtimit tė urave prej guri ose mjetet me rrota, por ata ishin pėrshtatur pėrsosmėrisht nė pėrpunimin e fibrave bimore pėr tekstile, varka dhe armė si dhe ishin mjaft tė familjarizuar me sistemin me nyje, pėr matjen e largėsive.

Kėshtu urat e bėra prej litarėve tė fibrės, aq tė trashė sa busti i njė njeriu, ishin njė zgjidhje teknologjike, sepse inkasit jetonin nė njė terren tė rrėshqitshėm ku nuk mund tė zhvillohej ndėrtimi me gurė. Sipas disa pėrcaktimeve, nė territorin e Perusė sė sotme kishte tė paktėn 200 ura tė varura deri nė shekullin e 16-tė. Ndonjėra prej tyre u bė edhe njohur pėrmes letėrsisė; shkrimtari Thornton Uilder fliste pėr njė urė tė tillė nė lumin Apurimac, nė njė nga novelat e tij.

Gjithashtu studjuesit janė marrė me sistemitn e rrugėve nė qytetėrimin e Inkasve, nė periudhėn para Kolumbiane. Xhon Oshendorf nga Instituti i Teknologjisė sė Masaēusetsit thotė se historianėt dhe arkeologėt e kanė lėnė pas dore rolin e urave nė qytetėrimet e vjetra.

Kėrkimet e Oshendorfit nė fushėn e urave tė varura inkase, filluan ndėrsa ai ishte ende student nė Universitetin e Kornelit, teksa i duhej tė ilustronte pėr njė detyrė kursi tė inxhinierisė me drejtim arkeologjik, ku qėllimi ishte tė kombinoheshin njohuritė shkencore, tė eksperimentohej duke u mbėshtetur nė atė qė dihej dhe nė vrojtimin e asaj ēka ishte tradicionale nė kėtė fushė, pa harruar tė dhėnat e zbulimeve arkeologjike. Shumė bashkėstudentė tė tij u morėn me kėtė temė, por pėr studjuesin urat e varura u bėnė qėllimi i jetės.

Materialet e eksperiencės njerėzore

Tashmė, pas kėrkimesh dhe studimesh tė gjata, studentėt e sotėm janė duke ndėrmarrė njė detyrė hetuese qė pėrfshin gjetjen e ēelėsit tė teknologjieve tė lashta tė ndėrtimit, detyrė qė fillon me hetiemt nga mėnyra se si mund tė jenė ndėrtuar piramidat e Egjiptit e qė shkon deri tek urat e varura peruane. Ky lloj kursi qė quhet tashmė “Materialet e eksperiencės njerėzore”, ka filluar tė projektojė nė ditėt tona, ndėrtime tė ngjashme me ato tė tė stėrgjyshėrve tanė, qė i pėrdornin me lehtėsi kėto mjete tė natyrės. Kursi i studentėve amerikanė qė merren me studimin e teknologjive tė lashta tė ndėrtimit, ėshtė duke pėrgatitur tashmė njė pjesė ure tė varur, njėlloj si ato tė inkasve tė dikurshėm. Studntėt kanė arritur tė ndėrtojnė njė gjatėsi prej mė shumė se 18 metrash. Ata po pėrpiqen tė ndėrtojnė nė kampusin e universitetit njė urė eksperimentale kėtė fundjavė. Ura do tė lidhė dy nga ndėrtesat uiversitare dhe tė kalojė mbi njė basen tė thatė midis.

Teknologjia qė u kopjua

Nė rastin e urave tė varura perune vetė spanjollėt e pohuan se sa kuptimplote dhe komode ishte kjo teknologji pėr rrethanat dhe burimet qė inkasit kishin. Ata jetonin nė harmoni me natyrėn dhe pikėrisht kjo harmoni demonstrohej edhe nė urat e tyre. Vetė spanjollėt, e vlerėsuan sė tepėrmi kėtė mėnyrė ndėrtimi tė inkasve.

Dr. Oshendorf, specialist i arkitekturės dhe inxhinierisė sė lashtė, thotė se qeveritė e kolonizatorėve filluan tė praktikonin nė Evropė kėtė lloj ndėrtimi, pėr tė lidhur brigjet e kanioneve. Por ndėrtiemt e tyre dėshtuan, derisa nė teknikėn e ndėrtimit tė urave hynė materialet si hekuri dhe ēeliku. Njohuritė peruane nuk kishin fare lidhje me teknikat evropiane tė ndėrtimit, por peruanėt njihnin mirė matrialet e tyre dhe forcėn e rezitencėn e tyre. Ata i njihnin pėrsoshmėrisht fibrat e bimėve tė mjedisit tė tyre dhe bazoheshin tek kjo njohuri. Fibra pambuku, bari, fidanėsh, lėvore dhe shkopinj si dhe fije tė holla si lesh, qė ishin mbėshtjellėse bimėsh, u bėnė materialet e tyre bazė pėr tė krijuar urat e varura.

Urat e varura inkase ishin tė gjata deri nė 45 metra, mbase edhe mė tė gjata. E kjo gjatėsi isht absolutisht mė e madhe se e ēdo ure evropiane nė kohėn kur ato u zbuluan nga kolonizatorėt. Ura romake mė e gjatė nė Spanjė asokohe ishte maksimumi mė pak se 30 metra. Dhe asnjėra nga urat e ndėrtuara deri atėherė nė Evropė nuk kishte lidhur kanione aq tė thella sa ato qė lidhinin urat e inkasve.

Evolucioni i ndėrtimeve

Peruanėt duket qartė se e kanė zhvilluar shpikjen e tyre tė fibrave si materiale ndėrtimi pėr urat e varura, krejt tė pandikuar nga kultura tė tjera. Por ndėrtimet e mėvonshme tė urave tė varura u dedikohen atyre dhe prandaj nuk mund tė quhen arritje krejt tė pandikueshme tė botės moderne, thotė Dr. Oshendorf. Ai ka parasysh urat e Amerikės moderne, e sidomos urat e njohura nė SHBA.

Ai shkruan: “ Inkasit janė i vetmi qytetėrim i lashtė amerikan qė zhvilluan ura tė varura. Siteme tė ngjashme urash tė varura ekzistojnė edhe nė rajone tė tjera tė botės, pėr shembull, ndėr mė tė njohurat janė ato nė Himalajė dhe nė Kinėn e lashtė, ku ura e parė e varur me zinxhirė hekuri, ekzistonte qė nė shekullin e tretė pėrpara Krishtit”.

Versioni i parė modern i urės sė varur u ndėrtua nė Britani nė fund tė shekullit tė 18-tė, nė fillim tė revolucionit industrial. Mė e gjata urė e tillė nė ditėt e sotme ėshtė ajo qė lidh dy ishuj tė Japonisė, me njė gjatėsi mė shumė se 1800 metra. Ajo dhe urat e llojit tė saj mund tė quhen pa frikė rrugė tė varura dhe jo ura tė varura. Ato ndėrtohen mbi kulla mbėshtetėse, qė vendosen nė konstruksion nė disa pika e kanė gjithashtu sisteme portative pėr tė ulur dhe ngritur krahėt, nė varėsi tė tafikut.

ice__2
MODERATOR
MODERATOR

Numri i postimeve: 665
Age: 28
Localisation: Belgium
Registration date: 09/05/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

MODERATOR Re: Kuriozitete

Mesazh nga ice__2 prej Mon May 21, 2007 8:31 pm

Shqiptari shpik qesen plastike qė nuk ndot mjedisin

Njė produkt kimik nė SHBA merr emrin e kimistit korēar, Mirel Sharrėxhi. Kush ėshtė Sharrėxhi dhe si emigroi nė tokėn amerikane
Njė produkt qė zėvendėson qeset e plastmasit dhe njė sėrė nėnproduktesh tė naftės, si ndotėsit mė tė mėdhenj tė mjedisit, qė sė shpejti do tė pushtojė tregjet, ėshtė “pagėzuar” me emrin e njė kimisti shqiptar, i cili ėshtė edhe shpikėsi i tij. Kompania “Metabolix” dhe gjiganti ADM shpallėn disa ditė mė parė, nė njė konferencė tė pėrbashkėt shtypi nė Massachusest Institute of Technology (shkolla mė e mirė nė botė, qė ėshtė cilėsuar si djepi i teknologjisė botėrore), qė materialit plastik t’i vihet emri MirelTM. Ky produkt i ri, qė mori emrin e kimistit korēar, Mirel Sharrėxhi, konsiderohet si njė alternativė ndaj plastikave tradicionale tė prodhuara nga nafta. Por “MirelTM” ka pėrparėsinė qė shpėrbehet nė dioksid karboni dhe ujė pa dėmtuar mjedisin. Kimisti korēar, Mirel Sharrėxhi, ka shkuar nė SHBA nė vitin 1997 dhe pas disa specializimeve tė kryera, nė vitin 2000 vendoset nė Cambridge, Boston. Ai punėsohet nga prof. Oliver Peoples dhe bėhet pjesėtar i ekipit tė tij nė kompaninė “Metabolix”. Qėllimi i kompanisė ėshtė tė prodhojė nė mėnyrė industriale produktin e cilėsuar si “ēudibėrėsi”plastik, qė nuk ndot ambientin dhe zėvendėson produktet plastike tė prodhuara nga nafta.
Produkti “MirelTM”

Sasia e madhe e mbetjeve urbane, tė krijuara nga ambalazhet plastike me prejardhje nga nafta nė SHBA, por edhe nė gjithė globin, konsiderohen si ndotėsit mė tė mėdhenj, pas automjeteve. Kjo pasi kėto lėndė e ndotin mjedisin edhe kur dekompozohen. Pėr kėtė qėllim, nė SHBA, prej disa vitesh kishin filluar studimet pėr zėvendėsimin e tyre me njė lėndė qė nuk lė pas ndotje. Dhe vetėm para disa ditėsh, “Metabolix Inc. MBLX”, njė kompani udhėheqėse nė pėrdorimin e bioshkencės pėr tė gjetur metodika tė pastra dhe kohėgjata pėr plastikat, karburantet dhe kimikatet, bashkė me kompaninė “ADM”, edhe kjo njė firmė e njohur nė tregjet botėrore, shpallėn nxjerrjen e produktit tė ri Mirel (TM) Plastik Natyral, ku natyrisht kontributin mė tė madh pėr kėtė produkt e ka dhėnė edhe kimisti shqiptar Mirel Sharrėxhi. Nė komunikatėn zyrtare tė kompanisė thuhet se “MirelTM” mund tė pėrdoret si njė alternativė e plastikave tė formuara nga nafta nė shumė procese konvertuese, duke pėrfshirė format plastike me injeksion, letrėn me shtresė tė hollė plastike, shtresat e holla nė formė filmi. “Metabolix” ėshtė duke punuar pėr 60 aplikime, duke pėrfshirė produkte tė konsumuesve: qese, gota, paketime, produkte qė pėrdoren vetėm njė herė, produkte qė pėrdoren nė agrikulture etj.
Kush ėshtė Mirel Sharrėxhi

Shkencėtari nga Shqipėria ka lindur mė 28 mars 1967 nė qytetin e Korēės. Ka mbaruar shkollėn e mesme pėr teknologji-kimike nė qytetin e Elbasanit dhe mė pas studimet e larta nė Fakultetin e Shkencave tė Natyrės, nė degėn Kimi Industriale.

Gjatė viteve tė tranzicionit ai nuk mundi ta ushtronte profesionin nė Shqipėri, pasi dihet situata e industrisė kimike. Nė vitin 1997 emigron nė SHBA. Fillon punė si kimist analitik nė kompaninė “Emerson and Cumming”. Nė vitin 2000, profesor Oliver Peoples i ofron njė punė tė pėrkohshme nė kompaninė e sapoformuar “Metabolix”, me qendėr nė Cambridge, Massachusets. Pas tre muajsh, duke parė pėrkushtimin e tij, ai i ofroi punė tė pėrhershme si kimist analitik. Nė vitin 2007 mbaron “Masterin” nė degėn e Kimisė nė Universitetin e Massachusetsit dhe konsolidon pozitėn si drejtues i grupit analitik nė kompani. Ai, sė bashku me stafin e kompanisė kryejnė shpikjen e produktit kimik, qė merr emrin e kimistit shqiptar. Kjo do tė ketė njė rol tė rėndėsishėm nė mbrojtjen e mjedisit, pasi ēdo vit i gjithė planeti ndotet nga miliarda tonelata lėndė plastike.

ice__2
MODERATOR
MODERATOR

Numri i postimeve: 665
Age: 28
Localisation: Belgium
Registration date: 09/05/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

MODERATOR Re: Kuriozitete

Mesazh nga ice__2 prej Mon May 21, 2007 8:34 pm

Lotet e krokodilit
Prej kohesh njerezit kishin vene re se krokodilet pasi hanin gjahun e kapur ne ujin e detit fillonin e lotonin. Kjo dukuri te linte pershtypjen se kjo kafshe qante prene e ngrene. Prandaj dhe lindi shprehja "lotet e krokodilit" qe personifikon hipokrizine e njerezve te ligj. E verteta ėshtė se krokodilit nuk i vjen keq pėr kafshen e ngrene por ėshtė gjendra e kripes ajo qe prodhon lotet. Dhe pikerisht pasi krokodili ka kollofitur kafshen se bashku me ujin e kripur fillon veprimin e saj gjendra e kripes qe ndalon sasine e tepert te kripes e cila del jashte ne formen e pikave te loteve.

ice__2
MODERATOR
MODERATOR

Numri i postimeve: 665
Age: 28
Localisation: Belgium
Registration date: 09/05/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

MODERATOR Re: Kuriozitete

Mesazh nga ice__2 prej Mon May 21, 2007 8:35 pm

Nje teknologji e re e quajtur TEMPEST mund te kape dhe te regjistroje ate cfare je duke shtypur ne kompjuter, vetem 100 kembe larg, permes murit?

ice__2
MODERATOR
MODERATOR

Numri i postimeve: 665
Age: 28
Localisation: Belgium
Registration date: 09/05/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

MODERATOR Re: Kuriozitete

Mesazh nga ice__2 prej Mon May 21, 2007 8:36 pm

Ne nje nate te kthjellet mund te shihen rreth 2000 yje me sy te lire.

ice__2
MODERATOR
MODERATOR

Numri i postimeve: 665
Age: 28
Localisation: Belgium
Registration date: 09/05/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

MODERATOR Re: Kuriozitete

Mesazh nga ice__2 prej Mon May 21, 2007 8:37 pm

Dallga me e madhe e regjistruar deri me sot ka qene ne vitin 1971 ne Ishullin Ishigaki, Japoni, me lartesi 85 m.

ice__2
MODERATOR
MODERATOR

Numri i postimeve: 665
Age: 28
Localisation: Belgium
Registration date: 09/05/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

MODERATOR Re: Kuriozitete

Mesazh nga ice__2 prej Mon May 21, 2007 8:38 pm

Nje shqiponje mund ta shohe prene e saj qe 3000 metra larg.
Kuajt mund te qendrojne deri ne 1 muaj ne kembe.

ice__2
MODERATOR
MODERATOR

Numri i postimeve: 665
Age: 28
Localisation: Belgium
Registration date: 09/05/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

MODERATOR Re: Kuriozitete

Mesazh nga ice__2 prej Mon May 21, 2007 8:39 pm

Fluturat shijojne me ane te kembeve.
Delfinet flene me nje sy hapur.

ice__2
MODERATOR
MODERATOR

Numri i postimeve: 665
Age: 28
Localisation: Belgium
Registration date: 09/05/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

MODERATOR Re: Kuriozitete

Mesazh nga ice__2 prej Mon May 21, 2007 8:40 pm

Femrat i perpelisin syte 2 here me shume se meshkujt.

ice__2
MODERATOR
MODERATOR

Numri i postimeve: 665
Age: 28
Localisation: Belgium
Registration date: 09/05/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

MODERATOR Re: Kuriozitete

Mesazh nga ice__2 prej Mon May 21, 2007 8:41 pm

Nėse damarėt e njeriut do tė vendoseshin njeri pas tjetrit do tė mund tė pėrshkronin Ekuatorin 2 herė.

ice__2
MODERATOR
MODERATOR

Numri i postimeve: 665
Age: 28
Localisation: Belgium
Registration date: 09/05/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

MODERATOR Re: Kuriozitete

Mesazh nga ice__2 prej Mon May 21, 2007 8:42 pm

DNA ka njė madhėsi prej 1 tė mijtat e milimetrit, pėrbehet prej rreth 200 miliard atomesh dhe pėrmban 1 milion faqe njohuri.

ice__2
MODERATOR
MODERATOR

Numri i postimeve: 665
Age: 28
Localisation: Belgium
Registration date: 09/05/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

MODERATOR Re: Kuriozitete

Mesazh nga ice__2 prej Mon May 21, 2007 8:43 pm

Nėse do tė mund tė pėrdornim 13% tė trurit, do tė mund tė shfaqeshim nga njė vend nė njė tjetėr.

ice__2
MODERATOR
MODERATOR

Numri i postimeve: 665
Age: 28
Localisation: Belgium
Registration date: 09/05/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

MODERATOR Re: Kuriozitete

Mesazh nga ice__2 prej Mon May 21, 2007 8:46 pm

Nė Romėn e lashte veza gjendej vetėm nė tavolinat mė tė rėndėsishme dhe ruhej vetėm pėr miqtė mė tė rėndėsishėm.
Nė Egjypt veza konsiderohej njė privilegj dhe monopol i faraonėve, sacėrdotėve dhe shtresave tė larta tė shoqėrisė.
Qytetėrimet antike, egjiptianėt, persianėt, grekėt e romakėt, e kanė kuptuar mjaft mirė se veza e pulės ėshtė burim energjie dhe vlerash tė papėrsėritshme ushqimore.
Nė botė veza konsiderohet si ushqimi qė ka furnizuar pėr shekuj me radhė proteinėn mė tė mirė me origjinė shtazore dhe si ushqimin qė ka shpėtuar popuj tė tėrė nga rreziku i tė mosushqyerit ose tė ushqyerit tė keq.

ice__2
MODERATOR
MODERATOR

Numri i postimeve: 665
Age: 28
Localisation: Belgium
Registration date: 09/05/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

MODERATOR Re: Kuriozitete

Mesazh nga ice__2 prej Mon May 21, 2007 8:48 pm

Biblioteka me e madhe ne bote, gjendet ne Kryeqytetin amerikan, Washington. Kjo biblioteke u ndertua me 24 Prill 1800. Ne te gjenden 107 milione shkrime te te gjitha llojeve

ice__2
MODERATOR
MODERATOR

Numri i postimeve: 665
Age: 28
Localisation: Belgium
Registration date: 09/05/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

MODERATOR Re: Kuriozitete

Mesazh nga ice__2 prej Mon May 21, 2007 8:50 pm

FLUTURA - Mė e madhe nė botė ėshtė ajo e Braziliane Erebius Agripina qė ka gjatėsi tė krahėve tė hapura 20-25 cm.

ice__2
MODERATOR
MODERATOR

Numri i postimeve: 665
Age: 28
Localisation: Belgium
Registration date: 09/05/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

MODERATOR Re: Kuriozitete

Mesazh nga renti prej Mon May 21, 2007 9:11 pm

hallall ice qenke njish fare per kete kuriozitete hahaha te lumt papapappap urime per me tej

renti
ADMIN
ADMIN

Numri i postimeve: 270
Age: 27
Registration date: 29/03/2007

Shiko profilin e anėtarit http://www.outsidetirana.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

MODERATOR kuriozitete

Mesazh nga bani1988 prej Mon May 21, 2007 9:44 pm

Nė tokė ekzistojnė 4 oqeane dhe 56 detėra qė sė bashku e formojnė “Detin Botėror” I cili pėrfshin 71% tė sipėrfaqės sė pėrgjithshme tė tokės (316 mil.km2)

Pėr nga sasia e kripės mė sė shumti ka deti I Kuq ndėsa mė sė paku deti Baltik

Oqeani mė i madh ėshtė oqeani i Qetė, pastaj oqeani Atlantik, oqeani Indian dhe oqeani i Ngrirė i Veriut.

Lumi Amazona ėshtė i vetmi lum qė nuk ka tė ndėrtuar asnjė urė mbi tė.

Njė grek maratonist ka vrapuar 42 km pa u ndalur. Mė sė shumti nė bote ka vrapuar pėr tė dytėn herė qė mban rekordin 42 km e 195 m,

Nė Evropė patataja ėshtė sjellė nga Amerika nė vitin 1536. Nė fillim e mbillnin pėr shkak tė lulės sė bukėr qė ka, kurse mė vonė filluan ta pėrdorin pėr ushqim.

Peshku “Pegava” ėshtė lloj ngjallash qė mund tė qėndrojė vėrtikalisht. Kur peshkon, ajo ngritet, kurse me bishtin pėrforcohet mbi shkėmb ose ndonjė trup tjetėr.

Gjethet mė tė mėdha i ka njė lloj pallme e quajtur “Rafia”, rritet nė brigjet e lumit Amazon. Gjethet e saj tė blerta arrin gjatėsi deri 22 metra dhe gjereėsi afėr 12 metra, kurse bishtin e gjethės e ka 5 metra tė gjatė.
Njė gjethė e tillė mund tė shtrehoj 10 njerėz.

Nė Brazil gjatė shek. XX-tė ėshtė vrarė gjarpėri mė i madh nė botė, Anakonda, gjatėsia e tė cilit arrinte ne 35 metra. Pėr ta vrarė kėtė gjigant u desh qė tė goditej me 500 plumba.

Druri i cili e mban rekordin e trshėsisė nė botė ėshtė “Baobabi”, i cili gjendet nė Tan- ganike me moshė rreth 30 shekuj. Ky dru perimetrin e trungut e ka 47 m, lartesinė 22 metra, ndėrsa perimetrin e kurorės 145 metra.

Mė 1560 kirurgu francez Ambruaz Pare i pari bėri gjymtyrė artificiale tė njeriut.

Mė 1590 holandezi Zaharijaz Jansen qė merrej me optikė, konstruktoi mikroskopin.

Nė vitin 1790 nė Amerikė ėshtė shpikur turleja e parė pėr shpuarjen e dhėmbėve.

Lumi mė i gjatė nė botė ėshtė Nili me gjatėsi 6.671 km. qė gjendet nė Afrikė.

Kina ėshtė shteti mė i madh nė botė me 1.221,692,000 banorė. Nė Mesjetė quhej Katai.

Gjarpėri i ujit qė jeton nė veriperėndim tė Australisė rreth shkėmbinjėve tė ujit, ėshtė shtaza mė helmuese nė botė. Helmi i tij ėshtė 100 herė mė i fortė se helmi i gjarpėrit Australian nė tokė i quajtur “Tapana e Shkretėtirės” e qė konsiderohet gjarpėri mė helmues tokėsor.

Rusia ėshtė shteti mė i madh pėr nga sipėrfaqja me 17.075,000 km².

Peshkun trashanik “Siluris Glanis”- shkencėtarėt erdhėn nė pėrfundim se pėrkundėr kokės sė madhe, ėshtė peshku mė budalla nė Botė, sepse nė pranverė ku bėnė nxehtė, nė breg tė lumit rriten shelgjet dhe nė ujė bien thuprat e kėtij druri sė bashku me gjethet, peshku trashanik me ngutėsi i pėrbin duke menduar se bie ushqimi I tyre i preferuar. Nė lukth kėto fije tė shelgjes lėshojnė alkool qė e bėn peshkun tė humbur.

Malet mė tė larta nė Ballkan janė Alpet Shqiptare dhe kanė 13 maje me mbi 2.500 metra lartėsi dhe sipėrfaqe 2.240 km².

Rruga mė e vjetėr nė Ballkan ka qenė “Vija Egnatia” (Vija Egnacia).

Njeriu mė i gjatė nė botė ka qenė 2.72 metra.

Nė trupin e njeriut ka rreth 656 muskuj. Disa prej tyre jane 38 cm, e disa mezi arrijne nje milimetėr.

Maja me e larte ne bote eshte Mont Everest me 8882 m, gjendet ne Nepal.

Flutura mė e madhe nė Botė ėshtė 270 centimetra katror.

Qelizėn i pari e zbuloi shkencėtari anglez Robert Hooke me 1665 i cili edhe ia dha emrin. Ky ėshtė zbulimi mė i madh nė mjekėsi, sepse qeliza ėshtė njėsia themelore kryesore e ēdo organizmi tė gjallė.

Novobėrda ėshtė quajtur Mali I Argjentit e mė vonė Kodra e Re e cila ra nėn sundimin osman mė 1455.

Maja e Korabit ėshtė maja mė e lartė nė Shqipėri.

Romani I parė shqiptar ėshtė “Marcja” I Ndoc Nikajt I botuar nė vitin 1899.

Nė vitin 1530 Prishtina kishte 12 lagje, prej tyre 9 tė krishtera katolike shqiptare dhe vetem 3 muslimane. Sot ėshtė qyteti mė I madh nė Kosovė, pėrkatėsisht kryeqytet.

Piktori venecian Marco Basaiti qė pikturoi rreth viteve 1500-1530, ka qenė me prejardhje shqiptare.

Nė qytetin e Amalfit nė Kampani nė kishėn kryesore tė kėtij qyteti, nė vitin
1506 ngritet pėrmendorja e varrit tė perbashkėt tė familjės sė Skėnderbeut me njė shqiponjė dykrenare shqiptare.

Katund quhen disa fshatėra nė Dalmaci. Gati nė tė gjithė qytetet e Dalmacisė nga njė rruge mban emrin “Rruga Ilire”.

Armata e shtetit tė Vatikanit ėshtė armata mė e vjetėr nė botė. Zyrtarisht ėshtė themeluar mė 21 janar 1506, por fillimet e saj shėnohen qė nė vitin 1400. Pėrveē se ėshtė armata mė e vjetėr nė Botė, ajo ėshtė edhe ndėr mė tė voglat, me vetėm 83 ushtarė. Uniformat e tyre kanė qenė tė dizajnuara nga artisti gjenial Mikelanxhelo.
Libri I parė I shruar shqip ėshtė “Meshari” I Gjon Buzukut. Nė parathėnje tė veprės dėshmon se veprėn e kreu nga 20 marsi 1554 deri me 5 janar 1555.
Libri ėshtė botuar nė kohėn e humanizmit dhe tė kundėrreformės, kur u krijuan kushtet qė feja katolike tė mėsohej e tė predikohej nė gjuhėt kombėtare. Mesharin e gjeti Gjon Nikollė Kazazi nga Gjakova mė 1740. Ky libėr pėrmban: Librin e Orėve dhe Librin e Meshės. Me kėtė vepėr filloi Letėrsia Shqiptare e Rilindjės.

Ujėdhesa mė e madhė ėshtė nė Atlantikun Verior me 2.6 milion km².

Gjaku nė organizmin e njeriut udhėton shumė shpejte: prej zemrės deri te gishtėrinjtė e kėmbės arrin pėr 16 sekonda, deri nė tru pėr 8s, deri nė mushkėri vetėm pėr 6 s.

M 1592 Galileu Galileo zbuloi termometrin e parė, mirpo termometri me I pėrshtatshėm u punua nė Itali mė 1654.

Mė 1628 shkencėtari V. Harvej nga Anglia I pari dha shpjegimin mbi qarkullimin e gjakut nė trupin e njeriut.



Nė Turqi gjendet njė skulpturė, vepėr e natyrės, qė paraqitet njė grua duke qarė. Lotėt e saj rrjedhin me shekuj, por nga burimet e fshehta tė ujit qė ndodhen nėn shkėmb.

Ujėvara mė e madhe nė Botė ėshtė “Engjėl” e lumit Karao (Venezuelė). Lartėsia nga e cila bie uji ėshtė 1.000 m. Kjo ujėvarė ėshtė vetėm njė nga shumė ujėvarat e larta nė kėto anė te Venezuelės. Emrin e ka marrė sipas pilotit amerikan Xhimi Engjėl i cili nė vitin 1933 e ka vizituar dhe vendosur nė ditarin e tij.
Ujėvara e dytė ėshtė nė Republikėn Jugafrikane me lartėsi 414 m.
Ujėvara e tretė ėshtė “Kukenani” nė Venezuelė me 610 m, lartėsi.

Mali mė I lartė nė Kosovė ėshtė Gjeravica me 2.656 m, lartėsi.

Xhejson Pitri nga Mexburgu (SHBA), plot 13 vite nuk bėri asnjė mungesė nė shkollė.

Helmi i Meduzės mund ta mbys njeriun nėse ėshtė nė sasi tė mėdha, ndėrsa shkencėtarėt prej tij po perpiqen tė nxjerrin ilaqin pėr sherimin e sėmundjes sė zemrės.

Tomas Jang, fizikan nga shekulli XVIII-tė fliste dymbėdhjetė gjuhė kur i kishte vetėm tetė vjet moshė.

Gjatė ndėrtimit tė kanalit tė Panamasė kanė humbur jetėn mė tepėr se 25 mijė njerėz.

Masa e virusit ndaj masės sė njeriut mesatar ėshtė proporcionale me masėn e njeriut ndaj masės sė Tokės.

Gjirafa ėshtė e vetmja kafshė e cila mund tė dalloje ngjyrat, sepse syri i saj ėshtė pėrafėrsisht i njejtė me syrin e njeriut.

bani1988
MODERATOR
MODERATOR

Numri i postimeve: 97
Age: 26
Registration date: 21/05/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

MODERATOR Re: Kuriozitete

Mesazh nga bani1988 prej Tue May 22, 2007 5:04 pm

Kartolina e parė nė botė



Kartolinat nuk vijnė nga antikiteti. Origjina e tyre nuk shkon mė larg sesa shekulli i nėntėmbėdhjetė. Rreth 1860 datojnė kartolinat e para postare. Imazhi i parė i stampuar nė njė kartolinė ėshtė ai i njė ushtari vjenez. Njerėzit filluan t’i dashuronin kartolinat ku mesazhi shoqėrohej me njė imazh. Nė Francė kartolina mori formėn zyrtare nė 1878 gjatė konferencės ndėrkombėtare tė postave nė Paris. Nė pjesėn e pasme tė kartolinave tė para shkruhej adresa, ndėrsa nė pjesėn e pėrparme vendosej fotografia dhe njė hapėsirė pėr tė ndėrfutur njė tekst tė shkurtėr. Kėto lloj kartolinash quhen nga koleksionistėt “kartolinat me adresėn e gjatė” ose “kartolinat postare”, tė cilat u pėrdorėn deri nė vitin 1905. Edhe teknika e realizimit tė kartolinave ka kaluar nėpėr disa faza brenda njė kohe shumė tė shkurtėr, duke u bėrė kėshtu njė tregues i mirėfilltė i historisė sė fotografisė dhe stampimit nė botė. Ajo kaloi nga litografia (shtypshkronja prej guri) duke u perfeksionuar nė vitet ‘30 me teknikėn e rotokaleografisė.

bani1988
MODERATOR
MODERATOR

Numri i postimeve: 97
Age: 26
Registration date: 21/05/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

MODERATOR Re: Kuriozitete

Mesazh nga ice__2 prej Sat Jun 23, 2007 12:08 pm

Per te prodhuar nje kilogram mjalte,nje blete i duhet te thithe nektarin e 12 milion luleve dhe per kete te pershkoje nje rruge me gjatesi rreth 300.000 kilometra.

ice__2
MODERATOR
MODERATOR

Numri i postimeve: 665
Age: 28
Localisation: Belgium
Registration date: 09/05/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

MODERATOR krokodili

Mesazh nga xxx prej Sun Jul 01, 2007 4:07 pm

kjo eshte deshmia e nje afrikani i cili arriti te shpetoje nga strofulla e krokodilit. krokodili gjahun e tij ka raste qe e ruan edhe per me vone. keshtu beri ai me nje afrikan. pasi e zuri e mori dhe coi ne strofullen e tij te cilen e kishte bere nen uje. afrikani i cili ishte akoma gjalle me thonj gerrmoi ne anen e prapme te strofulles dhe keshtu arriti te shpetoje

xxx

Numri i postimeve: 42
Age: 22
Registration date: 30/06/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

MODERATOR Re: Kuriozitete

Mesazh nga ice__2 prej Sun Jul 01, 2007 10:15 pm

Peshkaqenet nuk semuren.

ice__2
MODERATOR
MODERATOR

Numri i postimeve: 665
Age: 28
Localisation: Belgium
Registration date: 09/05/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

MODERATOR Re: Kuriozitete

Mesazh nga ice__2 prej Sun Jul 01, 2007 10:16 pm

Hyrja e folese se milingones drejtohet perhere nga
Veriu.,

ice__2
MODERATOR
MODERATOR

Numri i postimeve: 665
Age: 28
Localisation: Belgium
Registration date: 09/05/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

MODERATOR Re: Kuriozitete

Mesazh nga xxx prej Wed Jul 04, 2007 6:46 pm

o deno vetem per keto kuriozitete meriton te jesh me 5 yje dhe jo me 3. hallall plako ardhsh sa me shpejt.

xxx

Numri i postimeve: 42
Age: 22
Registration date: 30/06/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

MODERATOR Re: Kuriozitete

Mesazh nga marsia prej Thu May 08, 2008 5:47 pm

7 Misteret e Botės

Qė nga antikiteti, letėrsia na ka rrėfyer pėr vende tė frikshme dhe misterioze, tė fshehura nė qytetet mė tė mėdha tė botės apo nė qoshet e humbura tė tokės. Revista ekonomike amerikane "Forbes", ka hartuar listėn e kėtyre vendeve mė misterioze nė botė.









1- Kėshtjella Bran, Rumani



2- Kulla e Londrės



3- Katakombet e Parisit



4- Zona 51 nė Nevada



5- Westchester County, USA



6- Pėrbindėshi skocez dhe liqeni Inverness



7- Montecristo Australian


marsia

Numri i postimeve: 17
Age: 42
Registration date: 06/04/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi